Džiazas, pilis, saulė, šopingai ir kiti įvykdyti ir neįvykdyti planai

Na, neištirpot po šio Lietuvai nebūdingo tropinio savaitgalio? Mano perkaitusios smegenys besivartant ant pievutės prie televizijos bokšto akimirkomis ir nesuprasdavo, ar birželis, ar balandis dabar... Galiu pasakyt - šį savaitgalį buvo šilta... Tiek ore, tiek širdy - visur aplink.
Gyvenu ir mokaus Vilniuj. Kaip kiekvienas save gerbiantis vilnietis (ar laikinas vilnietis), liaudiškai sakant, ,,stumiu ant Kauno". Duobės, niūru, treningai, kas ten iš vis gero?? Po šio savaitgalio galiu drąsiai sakyt - ir Kaune gyventi galima (bet duobes reiktų susitvarkyt;)) Stilingi žmonės, žaluma, tiltai, džiazas, laisvė, santaka, smoothie, saulė - dozė pozityvumo garantuota ;)
Šiltas vakaras, senamiestis, Neris, pilies papėdė... Šiltas vakarinis vėjelis plaukus kedena, iš toli ausis vis pasiekiantys pavieniai muzikos garsai, iš lėto gurkšnojant gaivų gėrimą... Senamiesty zujantys studentai, darbininkai, muzikantai, senukai, ponios ir panelės, šypsenos, klegesiai, pokalbiai... Aš, draugai, lauko kavinėj ir muzika ausyse... Life is so easyyy...
Šopingai! Visas pusdienis vien man ir mano mergaitėms su dauuug norų ir vizijų. Naujieji batai... nutrynė klaikiai, bet dar klaikiau laimingesnė, kad juos radau. Rašau didelį pliusą Kaunui jau vien už tai :D
Maistas... skaniausi pietūs pas Sesę :) Ne sushi, ne vištiena "Gan Bao", ne cepelinai ar kitas pusdienį pagaminimui atimantis įspūdingas patiekalas. Bendros idėjos, truputis barnių (iš manęs pagalbininkė ne kokia ;)), žiupsnelis meilės ir kas papuola po ranka - taip dietos niekada nepradėsiu laikytis :))
Buvo šilta, net karšta... Džiazo ritmu ir įdegusia nosim grįžtam iš savaitgalio... Ačiū, brangieji, kas buvot kartu, šalia, su manim - muzika, mintimis, pievoje, gatvėj, svajonėm, nusišnekėjimais... kad buvot ir būsit ;]

Truputį balerinos svajonės... ;]

Nežinau, kaip Jums, bet man vos ne didžiausia ryto problema yra plaukai. Teisingiau, ir ką gi šįkart su jais pagamint? Lengviausia palikt juos likimo (o gal teisingiau vėjo, lietaus ar prigimties) valiai, t.y. palaidus, bet kartais toks sprendimas gali sugadinti visą dieną. Tad siūlau nerizikuot ir... susisukt kuodelį. Taip, tas pats elementarus, nuobodus, klasikinis kuodelis. Bet! Nebūtinai turi būt taip. Šiek tiek fantazijos, kelios minutės laisvo laiko ir tvarka bus ;)


Tavo kuodelis gali būt it balerinos - griežtas, ,,sulaižytas", pabrėžiantis grakščią kaklo liniją, o pridėjus keletą žėrinčių akučių dar ir viliojantis jaunatvišku nekaltumu... Kirpčiukus galima palikt laisvai krist arba sukelti į viršų, kiek pašiaušti ar papūsti ir prisegti. Darosi nebe taip nuobodu ;)

Mano mėgstamiausias kuodelis - be tvarkos (nors, atrodo, mintis sukti kuodelį buvo dėl tvarkos... ;). Taip, be tvarkos, bet tvarkingas. Kaip tai darau aš - ištrinktus plaukus palieku natūraliai džiūti (jei nėra laiko purenant pirštais išdžiovinu plaukų džiovintuvu), kad efektas būtų užtikrintas galima naudot įvairias priemones nuo putų, šlapio efekto purškiklių ir panašiai, bet aš dažniausiai darau natūraliai. Tai va, tada tokius bangom sukritusius ir kiek pasivėlusius plaukus sukeliu delnais į viršų, kiek pasuku ir pritvirtinu atskirais segtukais kad laikytus. Iš pirmo karto gali ir nepavykti ;))

Jei jau iš n'tojo karto plaukai nepasiduoda tokiai idėjai, galima susuktą paprastai kuodelį truputį palaisvinti šukomis ar pirštais, ištraukti kelias sruogas priekyje palikti.
Mėgstančioms lietuviškas kasas kaseles - puikus kuodelis išeis ir iš kasos, tereikia ją apsukti ir pritvirtinti smeigtukais. Arba iš priekinės plaukų sruogos supinti kaselę, o jos galą prisegti prie kuodelio. Na, o toliau jau kiekvienos fantazija kaip papuošti - gėle, kaspinais, blizgiais smeigtukais, o gal visai nepuošti...

Norinčioms kažko ekstravagantiškesnio - vietoj elementaraus kuodelio iš plaukų surišti kaspiną. Manot, neįmanoma? Viena mano pažįstama (savo akim mačiau) moka taip padaryt! Nėra nieko neįmanomo ;) Tad lekiam eksperimentuot! ;]

Oh my blue jeans... ;]

Nusipirkau naujus džinsus. Draugė: - O ir vėl džinsai, kiek jau jų turi? - Ei, ar tai reiškia, kad turiu per daug? Ar kad čia toks įprastas, kasdieniškas ir neįdomus kalbėti reiškinys?..
Ot ir ne! Džinsai - fenomenalus reiškinys. Džinsų istorija skaičiuojama jau nuo XVI a. ir tiesiog nuostabu, kaip per 500 metų jūrininkų kasdieninis darbo drabužis tapo mados ir tekstilės fenomenu. Kilę Europoje, Italijos miestelyje Genoa (iš kurio pavadinimo, manoma, ir kilo šio fenomeno vardas), iš medvilnės-vilnos ir lino mišinio medžiagos darbininkų kelnių populiarumas stiprėjo, verslas augo, todėl nenuostabu, kad Amerika šiuo reiškiniu netruko susidomėti. XIX a. Amerikos džinsų pirmieji gamintojai pritaikė vietinę, greičiau panaudojamą medvilnę, iš kurios gauta medžiaga buvo stipri ir ne taip greit susidėvinti. Čia ir prasidėjo tikrųjų blue jeans istorija, kurių tėvas - Levis Strauss. Jis pradėjo siūti kelnes-kombinezonus aukso ieškotojams iš palapinių medžiagos, mėlyna tipinę džinsų spalvą išgaudamas pigiausiais indigo dažais. Pirmieji džisai buvo aukštu liemeniu, surišami diržu ir su penkiomis kišenėmis - trys priekyje ir dvi užpakalyje. Vėliau buvo sukurti džinsai kaubojams (va iš kur tos džinsų reklamos su kaubojais) ir taip įkurta kompanija ,,Levis-Strauss & Co". Iš pradžių džinsai buvo skirti darbininkų sluoksniui, vėliau jau tapo kilmingo ir turtingo amerikiečio vyro simboliu. Aišku, kas galima vyrams, būtina ir moterims - ilgai netrukus džinsus pradėjo mėgt ir moterys. Nenuostabu kodėl - didžiausią reklamą jiems darė džinsus pamėgusios kino ir muzikos žvaigždės. Dar viena stipri džinsų kompanija ,,Lee" įvedė naujieną džinsų pasaulyje - į džinsus pradėjo siūt užtrauktukus. Taip džinsai išplito ne tik Amerikoje, bet ir Europoje. Buvo aišku - ne trumpam.

60'-70'ieji: hipių, laisvės ir kovos prieš diktatūrinę valdžią metas. Džinsai tapo vienu iš pagrindiniu maištaujančios visuomenės simboliu. Individualūs, pagražinti kniedėmis, sagomis, siuviniais, nėriniais, ir net iki dabar ypač mėgstami patrinti ar nuskalbti džinsai atsirado laisvės hipių laikais. Sovietų Sąjungoje mėlynieji amerikietiški džinsai buvo viena iš geidžiamiausių prekių, karaliavusi juodojoje rinkoje. Aišku, už tokią prabangą tekdavo pakloti nemažai - apie 200 rublių... Tačiau tai buvo nė motais - džinsai, nepaisant jokių propagandų, puikiai atlaikė sovietmečio priespaudą.
Aštuoniasdešimtaisiais džinsai debiutavo aukštojoje madoje. Pirmieji džinsų dizaineriai - Calvin Klein, Sergio Valente, Jordache, sukūrę slim tipo, aptempiančius džinsus. Devyniasdešimtaisiais džinsai pasitraukė trumpam iš pagrindinės scenos, užleisdami auditorijos susidomėjimą kitiems naujiems mados vėjams. Tačiau tyla truko neilgai. Šiame tūkstantmetyje sienos griuvo - džinsai yra visur. Aukštosios mados podiumuose, prekybos centruose, Europoj, Amerikos, Afrikoj, aksesuaruose, batuose, plaukuose ir Tavo, ir mano spintoj... Užtenka apžiūrėt ir mūsų prekybos centrų drabužių parduotuvių naujas kolekcijas - jeans rock! Džinsų mados tendencijos? Jų nėra, nes džinsai visur, visada, visokie ir su kuo tik nori! Lengva, minkšta, nėriniais puošta suknelė, plėšyti, tiesiog destroyed šortai, apkritusios spalvoto džinso kelnės, oversize vyriško tipo marškiniai, trumpi švarkeliai, nors vardink be galo. Ir kas nuostabiausia - tai traukia, gražu, ir atrodo kiekvieną kartą lyg nauja ir nematyta, nors jau puse tūkstantmečio nešiojama. Džinsus priima į savo spintą ir jaunoji Kembridžo hercogienė Kate... Tik nesakyk, kad Tau nekilo pagunda naujiems džinsams? ;]

Coffee time

Tobulas rytas... saulė ir kavos aromatas švelniai žadinantys ryte. Saulės kiekvieną rytą gal ir nesulauktum, tačiau ryto be kavos įsivaizduot negaliu. Sodrus, viliojantis, pikantiškas ir toks kasdieniškas ryto kvapas, pasitinkantis vos atsikėlus ir lydintis kur beeitum. Turiu ne vieną silpnybę, bet kava - pati maloniausia iš jų. Todėl nenuostabu, kad kava laukiama ir mano spintoj, kad keltų, žadintų mano diena.

 

Šaltas, ankstyvas rytas, planai, darbai, nenoriu keltis... Espresso. Juoda, stipri, ryžtinga, akimirksniu sušildanti ir sauganti nuo darganų. Dabar nebaisu įžengt į naują dieną. O gal Espresso ConPanna? Truputis saldžios grietinėlės ūpui pakelt ;]

Darbai įsibėgėja. Gal kavos? Cappuccino! Švelniai stipru, lengva, vilioja savo nekaltumu ir paslėpta jėga. Galėtum taip mėgautis amžinai...nepakartojamos 5 minutės palaimos. Tegu ji pasilieka ant mano odos šilku ir mezginiais...

Norisi kažko lengvesnio... Latte ar Latte Macchiatto. Daug daug pieno pūtos, glostančios gomurį it pienės pūkai... Pikantiškai aitrus kavos prieskonis, truputis cukraus širdžiai pasaldinti ir saulę, jei jos nėra danguje, susikurt galim viduje... Ir tu jau jaukioj Italijos kavinukėj vidurvasarį...

Na, o desertui pasimėgaukim Chai Latte mangų ar indiškų prieskonių skonio. Tropinių vaisių egzotika, rytietiškų prieskonių gundymai, pikantiškas kavos aromatas - puikus derinys tinkamai nusiteikt vakarui. O jei šiandien mums trūksta saldumo - Caramel ar Choco Macchiatto. Aistringas šokolado bučinys, nepadoriai saldi karamelė... juk galima sau leisti kelias minutes uždrausto vaisiaus...

 

Kava turi būti juoda kaip velnias, karšta kaip pekla, tyra kaip angelas ir saldi kaip meilė. 
[Šarlis Morisas de Taleiranas-Perigoras]

Mada sukasi ratu arba tai kas amžina nesensta

Taip galėčiau vienu sakiniu apibūdinti praeitą savaitę aplankytą parodą Taikomosios dailės muziejuje. Ši paroda skirta permainingai septintojo dešimtmečio madai, ir ne bet kokiai, o aukštajai madai. Aukštoji mada (haute couture) - tai ne tik skambus prancūziškų žodžių junginys, dažnam asocijuojantis su snobiška ir pasipūtėliška turtingųjų privilegija, bet daugybė valandų rankų darbo, pasiaukojimas ir meilė madai, tai siuvimas konkrečiam klientui, vos porą kartų per metus rengiami kolekcijų pristatymai. Aukštajai madai priklauso tokie gerai žinomi mados namai kaip "Chanel", "Yves Saint Loren", "Dior", "Lanvin" ir kiti, kurių modeliai ir eksponuojami šioje garsiojo mados kolekcionieriaus Aleksandro Vasiljevo parodoje. Rekomenduoju šią parodą aplankyti visoms ir visiems to laikmečio mados, filmų ikonų garbintojams. Plačiau kur kada nueiti rasite čia.
(už "slaptas" nuotraukas dėkojam Gabrielei ;)

Niekam ne paslaptis, kad septintojo dešimtmečio mada paliko ryškų pėdsaką mados istorijoje. Joje tilpo viskas - ir minimalizmas, ir maksimalizmas, ir griežtas viską kontroliuojančios moters įvaizdis, ir laisvas bei jaunatviškas hipiškas įvaizdis. Mane, asmeniškai, labiausiai žavi itin elegantiškos, savimi pastikinčios, moteriškos ir gundančios tų laikų moters stilius. Iš karto mintyse iškyla "Pusryčiai pas Tiffany" su Audrey Hepburn ar Audrey Tautou įkūnyta Coco Chanel filme "Coco prieš Chanel". Elegancija slypi paprastume - sukelti plaukai, raudonos lūpos, vapsvos liemuo, kojinaitės, žemakulniai batukai ir brandūs audiniai... jokių plunksnų, įmantrių garbanų, korsetų, blizgių audinių ir akį rėžiančių spalvų. Štai kur tikroji moteris - ne papuošalas ar vyro aksesuaras, o savimi pasitikinti ir ryžtingai keliaujanti pirmyn moteris, bet kartu išliekanti subtili, viliojanti ir paslaptinga. Todėl nenuostabu, kad daugiau ar mažiau kiekvienais metais šio laikmečio mados akcentų galime sutikti, o šiais metais mada atrodo grįžo į septintąjį dešimtmetį beveik be jokių pasikeitimų. Tai ryškiai pastebima Louis Vuitton ar Prada mados namų kolekcijose. Gal sutapimas, o gal ne, kad 60' ųjų mada sugrįžta kartu su "sveiko" tipo manekenėmis, atkreipiant visuomenės dėmesį, kad moteris ne pakaba drabužiams, o drabužiai tik papildo moters įgimtą žavesį ir seksualumą. Apžiūrėdama parodos eksponatus pati save pagavau bemąstančia, kad galėčiau dabar pat su tokiu pat paltuku ar suknele išeiti į miestą ar vakarėlį... Taigi, ar mada sensta?

Per atostogas grįžtu pas mamą - turiu slaptą ketinimą savo spintą atnaujinti jos senosios spintos turiniu... ;]